Dguigas: Siekiame parodyti, kad Marokas gali žaisti šiame lygyje

2021-09-11
  • Marokas pateko į grupę su Portugalija, Tailandu ir Saliamono salomis.

  • Dukart Afrikos čempionai dar nėra iškovoję taškų FIFA Futsal Pasaulio čempionate

  • Treneris Hichamas Dguigas tikisi geresnių rezultatų finalinio etapo turnyre Lietuvoje

Pastaraisiais metais Maroko nacionalinė futsal rinktinė džiaugėsi skambiais laimėjimais – komanda laimėjo paskutinius du Afrikos Futsal Nacijų taurės turnyrus (2016 ir 2020 m. ), o taip pat trečią kartą iš eilės pateko į FIFA Futsal Pasaulio čempionato finalinį etapą. FIFA.com pasikalbėjo su Maroko ekipos treneriu Hichamu Dguigu apie pasiektus laimėjimus ir tikslus čempionatui Lietuvoje. „Sunkus darbas – mūsų sėkmės – žemyne paslaptis – kalbėjo jis – Paruošiau planą nuo 2015 iki 2019 metų ir jis padėjo mums laimėti Afrikos čempionatą 2016 m. Vėliau pradėjau trenerių apmokymą Maroko futbolo federacijoje kaip FIFA instruktorius ir pagrindinis mokymų vadovas Afrikoje. Ši veikla padeda man viską matyti aiškiau – tiek apie vadybą, tiek apie taktinius ar fizinius žaidimo aspektus. Visoje šalyje naudojamas toks pats žaidimo stilius su panašia atakos ir gynybos filosofija. Nuveiktas darbas leido mums dukart laimėti Afrikos čempionate, vieną arabų turnyrą – šį trofėjų laimėjome gegužę Egipte.“

Visgi marokiečiams kol kas nesisekė savo sėkmingų pasirodymų Afrikoje perkelti į pasaulinę areną. Tiek 2012 m. Tailande, tiek 2016 m. Kolumbijoje Atlaso liūtai neįveikė grupių etapo. „Pirmoji priežastis – konkurencijos trūkumas, – aiškino Dguigas – Futsale nėra Afrikos Čempionų lygos. Nacijų taurė vyksta tik kas ketverius metus, kartais būna atšaukiama ar nevyksta apskritai. 2012 metais, kai ruošėmės čempionatui Tailande, net nevyko Nacijų taurė. Keliavome tiesiai į atrankos varžybas ir jose iškovojome kelialapį į pasaulio čempionatą.“

Skaudūs prisiminimai

Dguigui pavyko pirmą kartą išvesti Maroką į pasaulio čempionatą, bet pasirodymas Azijoje nebuvo sėkmingas – teko kovas baigti pirmajame etape. Ramiai į viską žvelgiantis treneris pasiteisinimų neieško, tačiau pažymi, kad prieš tą turnyrą susiklostė tam tikros aplinkybės. „Likus mėnesiui iki kelionės į Tailandą komanda pateko į rimtą avariją, praradome du geriausius žaidėjus, – prisiminė treneris – Aš taip pat patyriau nugaros traumą. Viskas atsitiko vos kelios savaitės iki Pasaulio čempionato. Nebuvau tikras ar galėsiu vaikščioti, kai kurie žaidėjai buvo smarkiai sužeisti, net buvo grėsmė, jog nevyksime į turnyrą. Neturėjome galimybės rimtai pasiruošti, dėl to ir nepasirodėme gerai.“ Palyginus su 2012 metais, Maroko žaidimas Kolumbijoje 2016 m. buvo žymiai geresnis. Dguigo nuomone tai galima aiškinti pagrindais, kuriuos įdiegė reikšminga futbolo asmenybė. „2014 metais Fouzi Lekjaa tapo nauju Maroko futbolo federacijos prezidentu, – aiškino jis – Galima sakyti, kad jis buvo visos sėkmės architektas, nes labai pakėlė susidomėjimą futsalu, kuris iki tol buvo mažai žinomas sportas Afrikoje.“ Pasak trenerio, pasiruošimas buvo dvejopas: „Pradėjome kas mėnesį rinktis į treniruotes. Tais metais iš pradžių laimėjome Afrikos Nacijų taurę Pietų Afrikos Respublikoje, tačiau čempionatui Kolumbijoje pasiruošėme ne itin gerai. Apmaudu, bet nepavyko sužaisti kontrolinių rungtynių. Jau turnyre sutikome tokias geras komandas kaip Azerbaidžanas. Tačiau turnyro eigoje patobulėjome. Tai ir parodo kontrolinių rungtynių svarbą. Antrose rungtynės prieš Iraną nors ir pralaimėjome 3-5, parodėme solidų žaidimą, buvome arti lygiųjų ir net pergalės, tačiau vieną mūsų žaidėją pašalino ir varžovai įgijo aiškų pranašumą. Sužaidėme gerai ir su ispanais – tose rungtynėse Adilis Habilis įmušė vieną iš trijų gražiausių čempionato įvarčių.“ Visgi klausimas išlieka: kodėl tokia didelė priešingybė tarp pergalių žemyninėse varžybose ir nesugebėjimo įveikti grupių etapo Pasaulio čempionate? „Mano nuomone, prieštaravimų čia nėra, – sakė Dguigas ir pateikė argumentus. – Tiesiog tai skirtingi lygmenys. Esame geriausia komanda žemyne. Turime strategiją ir tam tikras viltis tame lygyje. Be to, tie varžovai, kuriuos sutinkame Afrikoje – išskyrus Egiptą, Angolą, Mozambiką ir Libiją – nėra itin stiprūs. Juos smarkiai lenkiame savo pasiruošimu.“

Nelengvi burtai

Lietuvoje Marokas susitiks su Portugalija, Tailandu ir Saliamono salomis. „Portugalija – Europos čempionė, nuolat patenka tarp geriausių pasaulio čempionatuose. Šios šalies atstovė Lisabonos „Sporting“ yra ir Europos klubų čempionė. Todėl portugalus laikau turnyro favoritais. Tailandas – solidi komanda. Futsalas ten labai populiarus, jie turi daug varžybų tiek klubiniame, tiek rinktinių lygmenyje, turi profesionalią lygą. Futsalas labai išsivystęs jų šalyje, o rinktinė viena geriausių pasaulyje. Jie bus mūsų tiesioginiai varžovai dėl vietos kitame etape. Saliamono salų komanda gerbtina, ji netgi pasiekė geresnių rezultatų nei mes čempionate. Jie čia žaidžia nuolat ir jau turi surinkę taškų. Todėl juos turime pilnai gerbti“ , – dėstė treneris. Pasak jo, Marokas turi tokius pat šansus kaip ir kiti, nes yra naujokai šiame sporte, dėl to ir buvo paskutiniame burtų krepšelyje: „Mūsų pagrindinis tikslas – parodyti, kad galime žaisti šiame lygyje ir pasirodyti geriau nei 2012 bei 2016 m., būti konkurencinga komanda. Antras tikslas – iškovoti pirmąjį tašką turnyre. Žaidėme šešerias rungtynes ir jas visas pralaimėjome. Trečias tikslas – patekti į kitą etapą. Tokie mūsų tikslai eilės tvarka.“ Dguigas teigia, jog nepaisant to, ar tikslai bus įgyvendinti, jis didžiuojasi galimybe su Maroko rinktine trečią kartą dalyvauti Pasaulio čempionate. „Ko gero esu vienintelis treneris, kuris pasaulio čempionate dalyvaus trečią kartą iš eilės su ta pačia rinktine, – kalbėjo jis – Man tai didelė garbė ir didelis pasiekimas kaip treneriui. Maroką išvedėme į 2012 metų Pasaulio čempionatą ir 2016 m. laimėjome Afrikos Nacijų taurę. Tuomet patekome į antrąjį Pasaulio čempionatą, dar kartą laimėjome Afrikoje, ir prasibrovėme į planetos pirmenybes trečią kartą. Didžiuojuosi dėl to pasitikėjimo, kurį man suteikė federacija ir Maroko aistruoliai.“