Ferrao apie puikų startą, stalo tenisą prieš Falcao ir muziką

2021-09-15
  • Ferrao - paskutinius du metus išrinktas geriausiu žaidėju pasaulyje

  • Puolėjas (pivot) pakalbėjo apie savo puikų startą FIFA Futsal Pasaulio čempionate

  • Taip pat aptarė brazilų šansus, stalo teniso mūšius su Falcao

Carlosas Vagneris Gularte Filho pamena kaip stebėjo karštą finišą 2012 m. FIFA Futsal Pasaulio čempionate Tailande. Jis parlėkė namo iš treniruotės Sibire, kur temperatūra žiemą nukrisdavo ir maždaug iki -35°C, ant sofos užsimetė pora sluoksnių antklodžių ir apsitulojęs žiūrėjo, kaip Falcao tikslus šūvis pabaigoje išplėšė pratęsimą, kuriame triumfą brazilams nulėmė Neto įvartis. Carlosas svajojo, koks būtų jausmas būti Falcao tuo momentu. Būti žvaigžde ir uždirbti daug. Nors tuomet 22 metų žaidėjas uždirbdavo tik pakankamai rublių, kad pragyventų, jis per daug dėl to nesuko galvos. Einant miegoti nepavyko nusikratyti fantazijos apie FIFA Futsal Pasaulio čempionato trofėjų. „Tuomet buvau niekas, – jis pasakojo interviu FIFA.com – Nebuvau žaidęs už svarbų klubą, laimėjęs titulų. Niekas nežinojo mano vardo. Kai kurie į mane panašūs žaidėjai kažko rimto ir nepasiekė, tačiau aš visuomet tikėjau, jog pavyks patekti į Pasaulio čempionatą.“ Vaikinui pramintam Ferrao (portugališkai tai verstųsi kaip „įgėlimas“) to nepavyko padaryti per pirmus tris gyvenimo dešimtmečius. Tačiau kai pagaliau pavyko pirmadienį Klaipėdoje paaiškėjo, kad buvo verta palaukti. Nuostabiai debiutuodamas jis iš pradžių asistavo Rodrigo – žaidėjui, kurio triumfą Bangkoke stebėjo per TV – ir vėliau įmušė keturis įvarčius 9-1 laimėtose rungtynėse prieš Vietnamą. „Barcelona“ klubo žvaigždė, pastaruosius metus dukart išrinkta geriausiu žaidėju pasaulyje, pasidalino įspūdžiais apie tas pirmąsias rungtynes A Seleção’s titulo viltis, norą pakartoti Ricardinho rekordą, stalo teniso mūšius su Falcao ir muziką brazilų rūbinėje.

- FIFA.com: Koks jausmas pagaliau žaisti FIFA Futsal Pasaulio čempionate? - Ferrao: Neįtikėtinas jausmas. Futsalas visuomet buvo mano gyvenimas, apie šį momentą svajojau – žaidimą Pasaulio čempionate, atstovavimą Brazilijai – visa gyvenimą. Daug galvojau apie savo šeimą. Daug kartų girdėjau šalies himną prieš rungtynes, tačiau išgirsti jį Pasaulio čempionate buvo kažkas tokio. Mano širdis tikrai plakė dažnai. Tai buvo emocingas momentas. - Tikriausiai savo ir Brazilijos pasirodymu esate patenkintas? - Debiutuoti Pasaulio čempionate visuomet nelengva. Gera komanda gali startuoti kluptelėdama ir tai atsiliepia visam turnyrui. Laimei įmušėme pirmą įvartį, kuris labai svarbus, ir vėliau žaidėme tikrai gerai. Pradėti turnyrą su tokia pergale ir geru žaidimu padėjo mums nusiraminti, suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Asmeniškai prieš rungtynes jaučiau šiurpuliuką, todėl man, puolėjui, įmušti keturis įvarčius taip pat pridėjo pasitikėjimo. Esu čia padėti komandai siekti pergalių kaip tik galiu, tačiau visi žinome, jog iš puolėjų tikimasi įvarčių, todėl esu tikrai laimingas. Taip pat labai džiaugiuosi, jog daug žaidėjų komandoje pasižymėjo įvarčiais ir taip pat gavo pasitikėjimo. Tačiau tai tik viena pergalė, dar mūsų laukia ilgas kelias. Jau galvojame apie Čekiją, žinome, jog tai tikrai stiprus varžovas.

- Tas svarbus pirmasis įvartis krito po Jūsų ir Rodrigo sužaistos „sienelės“... - Tokias kombinacijas kartu su Rodrigo dažnai praktikuojame. Iš tiesų netgi dirbome ties tuo paskutinėje treniruotėje prieš rungtynes – kaip aš mėgstu prisiimti kamuolį, kaip jis tai daro ir t.t. Tikrai gerai susižaidžiame ir laimei tas šį kartą pavyko. Tikiuosi, kad aš ir Rodrigo dar parodysime ne vieną „sienelę“ šiame turnyre. - Nuostabiai pasirodėte rungtynėse su Vietnamu – pelnėte 4 įvarčius. Ar adidas Auksinis kamuolys ir adidas Auksinis batelis (prizai geriausiam ir rezultatyviausiam žaidėjui – red. past.) – Jūsų tikslas Lietuvoje? - Pagrindinis tikslas – laimėti Pasaulio čempionatą. Manau, jog visi jaučiamės taip pat. Brazilijos komanda buvo paruošta laimėti Pasaulio čempionatą. Labai norime sugrąžinti titulą į Braziliją. Suprantama, kiekvienas žaidėjas trokšta ir individualių apdovanojimų, tačiau svarbiausia, jog taptume čempionais. Jei pavyktų, esu įsitikinęs kad individualūs prizai atitektų mūsų komandos nariams – ar tai būčiau aš, ar kiti žaidėjai.

- Ricardinho buvo išrinktas geriausiu žaidėju pasaulyje penkis kartus iš eilės. Jūs laimėjote paskutinius du prizus. Ar galvojate apie tai, jog būtų galima pakartoti jo pasiekimą? - Be abejo. Tai ką nuveikė Ricardinho, ir ką Falcao iki jo, buvo istoriniai pasiekimai. Neįtikėtinai sunku tai pasiekti, išlaikyti tokį aukštą lygį norint laimėti geriausio žaidėjo prizą penkis metus iš eilės, kaip tai padarė Ricardinho. Tačiau dabar turiu du titulus ir tikiuosi, jog pavyks laimėti dar. Nėra geresnio pjedestalo nei Pasaulio čempionatas norint pademonstruoti ką sugebi. Jei pavyktų padėti Brazilijai tapti čempionais, nudžiuginti tautiečius, manau jog turėčiau gerą šansą. - Jūsų tėvas buvo futbolininkas, rungtyniavęs „Gremio“. Ar augdamas žaidėte futsalą, ar futbolą? - Pradėjau futsale. Mano tėtis nuvedė į futsalą kai buvau vaikas. Kurį laiką pažaidžiau ir futbolą, bet tai neužtruko. Kai esi vaikas, visuomet nori kamuolio, o futbole turi jo laukti ilgiau. Todėl visuomet man labiau patiko futsalas, ir nors tėtis bandė įkalbėti į futbolą, likau su futsalu. Žvelgiant atgal, nesigailiu to nė sekundei.

- Esate „Barcelona“ klubo ir Brazilijos rinktinės žvaigždė, geriausias pasaulio žaidėjas. Tačiau praėjusio dešimtmečio pradžioje neuždirbote daug pinigų ir gyvenote Sibire, kur temperatūra siekdavo minus 42 laipsnius. Negalvojote baigti karjeros? - Niekuomet nebuvo tokio laiko, kur norėjau mesti žaisti futsalą, tai buvo mano svajonė. Pasakiau sau, kad išvažiuosiu ten ir susikursiu sau vardą – nusistačiau sau tokį tikslą. Žinoma, buvo sunku iš pradžių, tačiau kaip sakoma, ne viskas rožėmis klota. Iš namų išvykau 14-os metų, žaisti futsalo teko persikelti į kitą miestą. Buvo iššūkių, barjerų, bet dėkoju Dievui, jog viskas mano gyvenime atsitiko gana greitai. 16-os metų žaidžiau profesionaliai, o 19 metų išvykau į Rusiją. Iš pradžių prisitaikyti buvo nelengva dėl šalčio, šalies, visiškai kitokios kultūros. Bet po truputį pripratau ir dabar vertinu Rusijos lygą bei Rusiją kaip padariusius didelę įtaką mano kaip žaidėjo ir asmenybės augimui. - Kalbant apie rusus, ar matėte RFU komandos pergalę 9-0 prieš Egiptą? - Žiūrėjau. Jie žaidė puikiai, tačiau manęs tai nenustebino. Rusijoje žaidžiau ketverius metus, pažįstu daugelį žaidėjų, jie nuostabūs. Jau žinojome, kad jie gali būti rimti pretendentai šiame Pasaulio čempionate, ir dabar jie parodė kodėl. Šiuo metu tiesiog galvojome apie tai kaip įveikti grupių etapą, bet žinome, jog rusų komanda yra rimti konkurentai.

- Kaip įvertintumėte Brazilijos šansus? - Tai yra naujas Seleção, be Falcao, kuris nuveikė neįtikėtinų dalykų, pakeitė istoriją. Tokio genijaus pakeisti negali, tačiau ši komanda buvo sukurta konkrečiam tikslui: laimėti Pasaulio čempionatą. Visi atvyko čia labai geros sportinės formos. Turime keturis žaidėjus, kurie buvo Pasaulio čempionate - Guitta, Rodrigo, Dyego ir Dieguinho. Guitta ir Rodrigo 2012 metais tapo čempionais. Turime gerą trenerį Marquinhos ir gerą kapitoną Rodrigo. Turime gerų žaidėjų visoje komandoje, ir, kas svarbiausia, galime tikrai gerai žaisti kartu. Komandoje yra tikrai gera atmosfera. 2016 metais Brazilija žaidė taip pat gerai, tačiau pralaimėjo po baudinių ir viskas buvo baigta. Brazilijos futsalui tai buvo rimtas smūgis. Falcao nenusipelnė taip visko baigti. Dabar mes esame čia tam, kad susigrąžintume titulą. Esame nusiteikę tai padaryti ir esu užtikrintas dėl mūsų galimybių. - Jūsų ir Falcao stalo teniso dvikovos visuomet pralinksmindavo komandą. Kai jo nebėra, ką darote atsipalaidavimui už aikštės ribų? - Falcao – vienas geriausių futsalo žaidėjų istorijoje, tačiau stalo tenise dominuodavau aš! Nepyk, Falcao, bet buvai mano grobis! (juokiasi – aut. past.). Kalbant rimtai, stalo tenisą žaidžiau nuo vaikystės. Mėgstu šį žaidimą, todėl visuomet kai yra laisvo laiko, tą ir bandau daryti. Labai grėsmingas stalo teniso žaidėjas yra Rocha. Prieš jį man sunkiausia žaisti. Taip pat mėgstame eiti į pirtį, žiūrėti serialus ir žaisti kortomis. Visa tai darome, kad atsipalaiduotume, kad negalvotume vien apie futsalą. Atpalaiduoti savo mintis labai svarbus dalykas.

- O muzika? - Esu pagodeiro (pagode muziką grojantis – aut. past.). Man patinka pagode, samba. Atsivežėme savo instrumentus. Turiu savo tamburiną. Jis personalizuotas, man labai patinka. Kartais pasilinksminame muzikuodami. Tai smagu, ir šiek tiek leidžia prasiblaškyti visiems kartu - Jei nebūtumėte futsalo žaidėjas, ką veiktumėte? - Geras klausimas. Ko gero užsiimčiau samba. Kadangi esu pagodeiro, man patinka groti su tamburinu. Galbūt eičiau šiuo keliu.